Iš parduotuvių Rusijoje vagiamas sviestas – didelių šalies ekonomikos problemų pranašas

Jekaterinburge, Rusijos gynybos pramonės sostinėje, neseniai užfiksuota, kaip du kaukėti vyrai įsilaužia į pieno produktų parduotuvę. Vienas iš vagių įsilaužė į kasą, o kitas pagrobė 20 kg sviesto.

Ekspertai teigia, kad tokie nusikaltimai parodo Rusijos ekonomikos problemų mastą. Sviesto trūksta dėl tiekimo grandinių sutrikimų, Vakarų pritaikytų sankcijų ir mažėjančios vietinės gamybos. 

Rusijos propagandinis televizijos kanalas „Moscow 24“ skelbė, kad didelės sviestą gaminančios įmonės pradėjo mažinti gamybą ir sustabdė produktų tiekimą mažmeninės prekybos tinklams. 

Aleksandra Prokopenko, Berlyne įsikūrusios „Carnegie“ idėjų kalvės ekspertė, „Financial Times“ teigia, kad Rusijai visų pirma trūksta darbo rankų.

„Vidutinė sviesto gamykla mielai patenkintų paklausą ir dirbtų trimis pamainomis. Tačiau jiems neužtenka žmonių, kuriuos galėtų įdarbinti. Neįmanoma vienu metu ir kovoti su infliacija, ir kariauti“, – nurodė A. Prokopenko.

Vakarų žvalgybų vertinimai dėl Ukrainoje žuvusių Rusijos karių skaičiaus skiriasi, kai kuriais duomenimis, žuvusiųjų skaičius gali siekti 200.000, o sužeistųjų – apie 400.000. Tie, kurie nekariauja fronte ir nežuvo įdarbinami ginkluotės gamybai, tad maisto pramonė lieka užribyje.

Rusijos centrinis bankas prognozuoja, kad šiais metais infliacija šalyje gali siekti 8,5%. Vartojimo prekės brangsta dar sparčiau: sviestas per metus pabrango 26%. Dėl suaktyvėjusių vagysčių kai kuriose parduotuvėse sviestas parduodamas plastikinėse dėžutėse su magnetinėmis apsaugomis.

„Tai yra klasikinis atvejis, kai ekonomika išjudinama virš savo galimybių ribų“, – sakė Elina Ribakova, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

Maisto gamintojų sąjunga „Rusprodsoyuz“ pranešė, kad kilogramas sviesto dabar kainuoja vidutiniškai 1.000 RUB (10,66 USD), t. y. 20% daugiau nei sausio mėnesį.

Nors sviestas tapo naujausiu Rusijos infliacijos bėdų simboliu, jis nėra sparčiausiai brangstantis maisto produktas – „Rosstat“ duomenimis, nuo 2024 m. pradžios bulvių kainos šoktelėjo 56,4%. 

Praėjusiais metais Rusijos vartotojams didžiausią nerimą kėlė augančios kiaušinių kainos.

Du prioritetai: karas ir valdžia 

Kremliaus šeimininkas kol kas ir toliau nerodo jokių ženklų, kad ketina sumažinti išlaidas karui, kurios kitų metų biudžete numatytos rekordinės 13,5 trln. RUB (138 mlrd. USD) arba 6,3% Rusijos BVP.

„V. Putinas turi du prioritetus: karą ir valdžią. Štai kodėl biudžeto procesas dabar vyksta taip, kad politikai pirmiausia užtikrina, jog chunta gautų tai, ko reikia karui, o tada sprendžia likusios biudžeto dalies klausimus. O kad visa tai padarytų, jie nuolat ieško naujų šaltinių, iš kurių galėtų sukaupti pinigų“, – „Financial Times“ teigė Konstantinas Soninas, Čikagos universiteto ekonomikos profesorius. 

Karui numatytos lėšos viršija išlaidas švietimui ir sveikatos apsaugai. Todėl pastaraisiais metais sparčiai augo su karu susijusios pramonės šakos, pavyzdžiui, transporto ir navigacijos paslaugos. Šalies BVP augo iš dalies dėl šių pramonės šakų ir padidėjusių privataus sektoriaus investicijų.

Ekspertai teigia, kad Rusijos ekonomikos padėtis yra blogesnė, nei atrodo, nes finansinių, technologinių ir demografinių veiksnių gausa kelia grėsmę ilgalaikiam jos augimui.

„Paprastai tariant, V. Putino administracija pirmenybę teikė karinei gamybai, o ne visoms kitoms ekonomikos sritims, ir tai jam kainuoja brangiai. Nors karo pramonė plečiasi, Rusijos vartotojai vis labiau slegiami skolų naštos, o tai gali sudaryti prielaidas gresiančiai krizei“, – rašė Rusijos ir Ukrainos karo ekspertų grupė rugpjūčio mėn. paskelbtame žurnalo ‚Fortune‘ straipsnyje.

Didelės išlaidos gynybai paskatino skubėti įdarbinti darbuotojus šiame sektoriuje, kur daugelis gamyklų dirba trimis pamainomis.

Dėl to nedarbas pasiekė rekordiškai žemą 2,4% lygį, o privatūs darbdaviai buvo priversti didinti atlyginimus, kad galėtų konkuruoti, todėl beveik neįmanoma didinti prekių ir paslaugų gamybos apimtis, nesukeliant didžiulio kainų augimo.

Elvira Nabiulina, Rusijos centrinio banko vadovė, parlamentui sakė, kad nuolatinė didelė infliacija yra signalas, „kad paklausa gerokai viršija ekonomikos gamybos pajėgumus“.

„Kai kuriuose sektoriuose beveik neliko nenaudojamų įrenginių, net pasenusių mašinų“, – sakė ji.

Centrinis bankas imasi pažaboti infliaciją didindamas palūkanų normą iki 21%. 

Gynybos išlaidos didėjo mažėjant pajamoms iš Rusijos žaliavų eksporto, dėl sunkumų konvertuojant rublio kursą ir JAV spaudimo, ribojančio mokėjimus už prekes, todėl didėjo kasdienių prekių pasiūlos išlaidos. Dėl to Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo importo.

Papildomos išlaidos gynybai reiškia, kad infliacijos poveikis jaučiamas skirtingai, priklausomai nuo to, ar dirbantieji yra susiję su gynybos sektoriumi.

Per pastaruosius septynerius metus darbo užmokestis informacinių technologijų, sunkiosios pramonės ir statybos sektoriuose išaugo 170%, rodo „Rosstat“ duomenys. Tuo tarpu švietimo ir komunalinių paslaugų sektoriuje – 10-20%.